Baltų religija
|
|
|
Pagrindai
|
Baltų religija
Baltų mitologija:
Prūsų · Lietuvių · Latvių
Indoeuropiečių mitologija
|
|
Dievybės
|
Bendrabaltiškos
Perkūnas · Velnias · Dievas · Saulė · Mėnulis
Prūsų
Patulas · Pikuolis · Patrimpas · Svaikstikas · Autrimpas · Aušlavis · Bardaitis · Kurka · Pilnytis · Puškaitis ·
Latvių
Ūsinis · Ceruoklis · Jumis · Auseklis · Laima · Dekla · Laumė · Mara · Miško motė · Jūros motė · Vėjų motė · Vėlių motė · Žemės motė
Lietuvių
Gabija · Žemyna Laima · Medeina/Žvorūna · Laumė/Ragana · Aušrinė · Bangpūtys/Vėjopatis · Rūgutis · J. Lasickio spėjamų dievų sąrašas · ankstyvųjų šaltinių: Andajas · Nunadievis · Junda?
Kitos būtybės
Aitvaras · Kaukai · Barstukai · Lauksargiai/Žemėpačiai
|
|
Šventės
|
Užgavėnės · Jurginės (Jorė)
Velykos · Rasos/Lyguo
Žolinė · Ilgės (Vėlinės)
Kūčios · Kalėdos
|
|
Kitos sąvokos
|
Alka · Romovė · Šventoji giraitė
Krivis · Vaidila · Krivulė
|
|
Šiuolaikinė tradicija
|
Romuva
Vydūnas · Jonas Trinkūnas · Inija Trinkūnienė
Dievturyba
Ernestas Brastinis · Valdis Celmas
Druwi
|
|
|
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti
|
Dirvolika („likęs dirvoje“?, orig. Dirvolira) – lietuvių javų dievybė, kuri minima 1605 m. jėzuitų atskaitose, kartu su dievu Nosolum. Šiai dievybei buvo aukojami paršai.[1].
Algirdas Julius Greimas siūlo vardą skaityti kaip Dirvolika ir mano, kad tai dievas, liekantis javų lauke per žiemą, kai jo brolis Nosolum parnešamas namo. Sietina su kitur minima Krūmine Pradžių Varpų. Anot Gintaro Beresnevičiaus, Dirvolika gali būti suprantama ir kaip moteriška dievybė, ir kaip Nosolum brolis-dvynys.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dirvolika. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 278 p.