Sofija ZubovienėKd AadRr L
 | |
|---|---|
| |
| Herbas „Mogila“ | |
| Gimė: | 1860 m. Kaunas |
| Mirė: | 1932 m. (~72 metai) Šiauliai |
| Tėvas: | Ipolitas Bilevičius |
| Sutuoktinis(-ė): | Vladimiras Zubovas |
| Vaikai: |
Vladimiras Zubovas, Aleksandra Fledžinskienė |
| Veikla: | visuomenės veikėja |
Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė (1860 m. Kaune – 1932 m. Šiauliuose) – Lietuvos visuomenės veikėja. Grafo Vladimiro Zubovo žmona, Vladimiro Zubovo ir Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės motina.
Turinys
- 1 Biografija
- 2 Kūryba
- 3 Šaltiniai
- 4 Nuorodos
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaikystę praleido tėviškėje, Aužbikavo dvare prie Raseinių, Tauragės apskrityje. Motina kilusi iš Klišių dvaro. Bilevičiai giminystės ryšiais buvo susieti su lenkų generolo Juzefo Pilsudskio motina.
Tėvams persikėlus į Vilnių, 1872 m. stojo į Tado Vrublevskio motinos Elžbietos Vrubliauskienės lenkų mokyklą, po to – į priešpaskutinę valstybinės rusų gimnazijos klasę. Su tėvu daug keliavo po užsienį. 1880 m. įstojo į garsiuosius Bestuževo kursus – vienintelę Rusijos imperijoje aukštąją mokyklą moterims.
1884 m. ištekėjo už grafo Vladimiro Zubovo. Kaip ir jos vyras, palaikė glaudžius ryšius su socialistinės partijos „Proletariatas“ jaunimu. Jos artimi draugai buvo į Sibirą ištremti kovotojai: S. Kunickis, T. Rechnevskis, Liudvikas Janavičius ir kiti. Kartu su vyru, studijavusiu Halės universitete, gyveno Vokietijoje. Ten jiems gimė sūnus Vladimiras.
Nuo 1890 m. kartu su vyru įsikūrė Ginkūnuose ir ėmėsi ūkininkauti. 1890 m. pasistatė naujus rūmus, kuriuos pati suprojektavo, padėjo vyrui verstis gyvulininkyste, gerinti pieninių karvių bandą. Ginkūnų dvaras tapo svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru.
Sofijos ir Vladimiro Zubovų šeima steigė lietuviškas mokyklas savo darbininkams. Jas galėjo lankyti ir kitų netolimų apylinkių kaimų vaikai. Grafai Zubovai išlaikydavo mokyklas, mokėdavo mokytojams algas. Pirmoji slapta mokykla įsteigta Ginkūnuose 1896 m. (1933 m. jai suteiktas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas). Nuo 1900 m. jų steigiamos ir globojamos Ginkūnų, Naisių, Gubernijos, Dabikinės, Medemrodės mokyklos buvo oficialios, su dėstomąja rusų kalba, bet Zubovų ir rusų mokyklų inspektoriaus M. Itomlenskio dėka jau prieš 1905 m. tose mokyklose slaptai dėstyta ir lietuvių kalba (pirmoji mokytoja Jadvyga Juškytė). Nuo 1905 m. mokyklose oficialiai buvo dėstoma lietuvių kalba. Sofija pati inspektavo mokyklų darbą, vesdavo gamtos pamokas, dažnai skaitė viešas paskaitas suaugusiems.
1904 m. birželio 12 d. Kairiuose buvo sušauktas didžiulis lietuvių šviesuomenės susirinkimas prisidengiant gegužinės vardu. Jį globojo patys grafai. Jame dalyvavo apie 300 lietuvių veikėjų, tarp jų Jonas Jablonskis, Juozas Ambrozaitis, Vladas Putvinskis, Marija Pečkauskaitė, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, daug moksleivių ir studentų. Kol dvaro klojime vyko lietuviškas vaidinimas, rūmuose buvo tartiamasi kaip kovoti su caro administracija.
Po 26 bendro gyvenimo metų 1911 m. Sofijos ir Vladimiro Zubovų santuoka iširo. Sofija, likusi dukters šeimoje ir toliau gyveno Ginkūnuose, o Vladimiras su antrąja žmona persikėlė į Medemrodės dvarą. Po Pirmojo pasaulinio karo dvarą ji perdavė dukrai Aleksandrai su vyru Jonu Fledžinsku. J. Fledžinskas dirbo Ginkūnų dvare raštininku, kasininku, dvaro valdytoju. Šeimininkai, pastebėję J. Fledžinskio gabumus išsiuntė jį mokytis į Vokietiją. Grįžęs į Lietuvą, susituokė su Aleksandra Zubovaite.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė autobiografiniais motyvais paremtą romaną „Laimė“ (lenk. Szczęście, 1902). 2015 m. jis išleistas lietuviškai (vertė Jolanta Kriūnienė).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė. Laimė
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dalia Marcinkevičienė. Įžymios Lietuvos moterys. Vilniaus universiteto leidykla, 1997.